Karolina: „Vairuoti vilkiką - mano svajonė!“

Europoje vilkikus vairuojančios moterys sudaro vos 1 proc. visų šių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų. Girteka Logistics taip pat negali pasigirti gausiu būriu vairuotojų moterų, tačiau jų turime. 

Pristatome jums  mūsų jauniausią vairuotoją merginą - Karoliną. Karolina pati vilkiko vairuotoja dirba dar visai neseniai, tačiau gyvenimas ant ratų jai nėra svetimas – nuo vaikystės važiuodavo į reisus su tėčiu, o vėliau ir su savo vaikinu. 



•    Pasiteiravome Karolinos kaip apsisprendė tapti tolimųjų reisų vairuotoja: 
Tolimųjų reisų vairuotojų profesiją aš pamilau dar vaikystėje, mano tėtis vairuoja vilkiką, tai vasaromis veždavosi mane kartu - o man tai buvo pats puikiausias dalykas mano vaikiškame gyvenime. Būdama maža tikrai net nenutuokiau, kad suaugusi pati išdrįsiu vairuoti vilkiką. Man augant, augo ir aistra šiai profesijai, o dar  ir neišdildomi įspūdžiai iš kelionių prisidėjo...  Vis dažniau apie tai kalbėdavau su tėčiu kol galutinai nusprendžiau, kad aš noriu tapti tolimųjų reisų vairuotoja. Dar vėliau atsirado mano vaikinas, kuris ir pastūmėjo tos svajonės link.

•    Ar labai stebėjosi vairavimo mokyklos instruktoriai, sužinoję, kad atėjai mokytis vairuoti vilkiką?
Kai įžengiau į vairavimo mokyklą, atrodžiau  kaip eilinė mergina norinti išmokti vairuoti automobilį. Tik man prakalbus, jog noriu mokytis vairuoti vilkiką manimi niekas nepatikėjo - manė, kad aš supainiojau kategorijas, bet man parodžius jau turimą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, visų abejonės išnyko, o veiduose pasirodė tikrai didelė nuostaba. Vairavimo instruktorius negalėjo atsistebėti, kaip aš tokia „smulki mergina“ sugebėsiu valdyto tokį didelį vilkiką. CE kategorijos vairavimo grupėje, aš buvau vienintelė mergina, todėl mane laikė klasės „pagranduku“. Bet kaip sakoma „ne o ūgis, o smūgis yra svarbiausia“ – praktinio egzamino metu nušluosčiau nosis savo bendraklasiams ir egzaminą išlaikiau pirmoji. 

•    Kokie pirmieji įspūdžiai išvažiavus į reisą? Kas nustebino/ sutrikdė? Koks buvo pirmas iššūkis? Ar labai išvargino gyvenimas ant ratų?
Gyvenimas ant ratų man labai didelės nuostabos ar nuovargio nesukėlė, kadangi prieš pradedant pačiai vairuoti vilkiką, man tas gyvenimas jau buvo pažįstamas - dvejus metus iš eilės, važiavau kaip keleivė kartu su vaikinu. Žinoma kai tapau vairuotoja, daug kas tapo nauja, teko priprasti prie vairuojamos transporto priemonės gabaritų, nes jie tikrai nemaži, sugebėti prasilenkti su priešpriešine transporto priemone siaurame kelyje, suvokti kaip sukti vairą, kad už manęs esanti priekaba, suktųsi ten kur reikia man, o ne jai. 

Nustebino tai, jog aš labai greitai perpratau vilkiko valdymą, kad neišsigandau vairavimo naktimis be miego, kad sugebėjau važiuoti kalnuotose vietovėse ir gana saugiai nusileisti nuo kalno. Pasirodo tai nėra toks gąsdinantis darbas, kaip kai kuriems atrodo. Kiekvienu išmoktu dalyku labai džiaugiausi ir didžiavausi jog drąsiai stengiuosi judėti pirmyn, labai gerai, jog yra mano draugas, kuris aukoja savo kantrybę stengdamasis mane išmokyti vairavimo subtilybių. Pirmasis rimtas iššūkis man buvo pasivažinėti „smagiais“, siaurais Lenkijos keliais, prisipažinsiu, labai bijojau prasilenkti su priešais atvažiuojančiu vilkiku, kad vos išvažiavus į pirmąjį reisą nenulaužti veidrodžio, ar dar kažko „nepridirbt“, kad neatsirastų baimė vairuoti.

•    Ar  kelyje tenka sutikti daug moterų, valdančių vilkikus?
Kelyje kolegių sutinku ne taip jau ir dažnai, o pasišnekučiuoti kol kas teko tik su viena, ji taip pat dirba su vyru įmonėje Girteka Logistics. Retkarčiais prasilenkiant pamatau moterį vairuojančią vilkiką, bet dažniausiai jos būna ne lietuvės, o lietuvių moterų matau labai mažai.

•    Kaip į moterį, vairuojančią vilkiką, reaguoja šių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai vyrai? 
Dažniausiai mane lenkiantys kolegos vyrai būna labai nustebę. Kai kurie savo nuostabą reiškia juokingomis veido mimikomis, kiti tiesiog apstulbę arba kaip sakoma „išsižioję“ žiūri, kiti pamojuoja ar išsišiepę „iki ausų“ pagarbą atiduoda. 

•    Ar reisų metu užtenka laiko išlikti moteriškai?
Kalbant apie laiką „moteriškiems reikaliukams“ aš negalėčiau sau leisti nerasti tam laiko - vieną kartą teko vežtis visą įrangą skirtą nagams „prisiauginti“, o ką galvojat aš jų neprisiauginau? - Aš tai padariau! Suprantu, kad juokingai skamba, o įsivaizduokit kaip juokingai atrodė - tetrūko uždėti ant priekabos ženklą „manikiūro salonas“  Tikrai nesiskundžiu, laiko pakanka viskam, savęs priežiūrai laiko skiriu daug ir dažnai, spėju susitvarkyti viską - tiek pasidažyti, tiek manikiūrą pasidaryti ar šukuoseną naują pasidaryti. Net ir vilkike negaliu sau leisti nuolat būti  apsivilkus sportinę aprangą ir susirišus plaukus į juokingą „uodegytę“, norisi atrodyti moteriškai ir nepamiršti jog esi moteris, todėl, manau, kad kiekviena turi nepamiršti skirti laiko sau, nesvarbu, kokia yra moters profesija – ji ofiso administratorė ar vilkiko vairuotoja. 

•    Kodėl būtent Girteka Logistics? Ar didžiuojiesi būdama Girteka Logistics kolektyvo dalimi?
Ką gi, kodėl pasirinkau Girteka Logistics - tai viena iš priežasčių yra mano vaikinas, kuris čia dirba jau ne vienerius metus, o ir kai maža buvau su tėčiu važiuodama matydavau, kaip važiuoja dideli, balti Girteka Logistics vilkikai, man jie taip įdomiai atrodė, taip patiko. Kita priežastis – Girteka Logistics vairuoju vilkiką su šaldytuvine priekaba, taigi man nereikia veržti diržų tentui, taip pat patogu išvažiuoti su vilkiku nuo namų - abu su vaikinu esame patenkinti šios firmos sąlygomis. Taip pat žinoma didžiuojuosi, jog esu tokio gausaus kolektyvo dalimi, čia sutikau tikrai malonių ir paslaugių žmonių  - dėl to labai džiaugiuosi . 

•    Ką patartum merginoms svarstančioms galimybę dirbti tokį darbą?
Kelios panelės jau kreipėsi į mane dėl šios profesijos ir ką aš patariau joms tai - jeigu tikrai nori to ir jauti, kad šis darbas skirtas tau - tai pirmyn! Reikia savo darbą mylėti, aš nepabūgau, pabandžiau ir įsitikinau, kad aš noriu būti vilkiko vairuotoja. 

O dėl praktinių ir gyvenimiškų patarimų, galiu pasakyti, kad pradžioje, kol įgūdžių nėra labai daug, reikia nepamiršti jog prisiimame labai didelę atsakomybę, stengtis „nestresuoti“, o sudėtingesnėmis akimirkomis nepasimesti ir bandyti kliautis „šaltu protu“. Išsikrauti ar pasikrauti tikrai padės vyrai, nepaliks be pagalbos, džentelmenų dar yra, bet reikia nebijoti, kad teks ir pačiai tai padaryti. Manau, svarbiausia yra važiuoti saugiai, o visa kita yra išsprendžiama. Taip pat esamoms ir būsimoms vairuotojoms linkiu nepamiršti, jog esam moterys ir reikia skirti laiko ir sau, savęs priežiūrai. 

.